Norinčių įgyti teisę vairuoti vis daugėja, kartu su šia paklausa didėja ir Regitros reikalavimai vairuotojo pažymėjimui įgyti. Vienas iš vis labiau griežtinamų punktų yra automobilio parkavimas. Būsimi vairuotojai privalo ne tik gražiai prisiparkuoti, bet ir užtikrinti, kad automobilis stovi griežtai pagal visas taisykles. Nemaža dalis būsimų vairuotojų piktinasi tokiu priekabumu, tačiau praktika rodo, kad toli gražu ne kiekvienas eismo dalyvis laikosi jau, atrodytų, išmoktų parkavimo taisyklių. Deja, atsižvelgiant į statistiką, Lietuvos vairuotojai dažnai pažeidžia Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodytas automobilio parkavimo taisykles. Atrodytų, kas čia tokio? Juk stovintis automobilis negali niekam pakenkti. Tačiau, tai yra klaidingas mąstymas. Nejudantis iš vietos automobilis gali būti pavojingas jei yra netinkamai priparkuotas. Tad šiame straipsnyje pakalbėsime apie automobilių parkavimo klaidas, kokiose situacijose netinkamai stovintis automobilis gali būti pavojingas, prisiminsime, kokie yra parkavimosi reikalavimai ir kuo vairuotojui gresia netinkamai priparkuota transporto priemonė.
Stovėjimo aikštelės
Kaip bebūtų paradoksalu, tačiau labai dažnai galime matyti pažeidimus automobiliams statyti skirtose vietose. Kai kurie vairuotojai skubėdami, ar galvodami tik apie savo komfortą pasistato automobilius neįgaliems vairuotojams skirtose vietose arčiau prekybos centrų, o pastariesiems tenka susidurti su nepatogumais. Žinoma, tai nesudaro konkrečios avarinės situacijos, tačiau vertėtų prisiminti ir apie etiką, juk dažniausiai problemų kyla kai vairuotojai negalvoja apie kitus eismo dalyvius.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai automobilis būna pastatytas kertant ženklinimą ir taip užimant kelias stovėjimo vietas. Dėl tokio stovėjimo kiti vairuotojai yra priversti elgtis taip pat kol, galiausiai, stovėjimo aikštelėje susidaro betvarkė. Nepaisant atstumų automobiliai stovi chaotiškas atstumais. Vienur atstumai yra per dideli, kitur per maži ir trukdo automobilio savininkams patekti į savo transporto priemonę ar saugiai išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Toks elgesys stovėjimo aikštelėse gali užtraukti administracinę atsakomybę. Net ir automobilio statymą numatytose vietose reikia laikytis kultūros ir etikos bei galvoti apie kitus eismo dalyvius.
Kiemai
Deja, reikia pripažinti, kad ne visose vietose yra gerai suplanuotas parkingas ir daugeliui vairuotojų tenka improvizuoti norint įsprausti savo automobilį. Viena iš tokių vietų yra daugiabučių kiemai. Naujos statybos namų kiemuose vis dažniau galima matyti patogiai suplanuotą parkingą, tačiau senos statybos kiemuose situacija išlieka neišspręsta. Norint kieme pastatyti automobilį tenka pažeisti KET taisykles ir statyti automobilį ant žolės, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelių ribose. Neretai būna užstatomi konteineriai, garažai ar laiptinių durys, kiti automobiliai. Padrikai sustatyti automobiliai neretai būna apgadinami kitomis transporto priemonėmis, tačiau dažniausiai tokie pažeidimai lieka neužfiksuoti, kadangi pažeidėjas paprasčiausiai pasišalina iš įvykio vietos. Apgadintos transporto priemonės savininkui ne tik subjūra nuotaika, bet ir tenka paploninti piniginę remontui. Parkingo problemos daugiabučių kiemuose tampa ne tik dažna rytinių konfliktų su kaimynais priežastimi kuomet skubant į darbą tenka ieškoti užstačiusio jūsų automobilį automobilio savininko, bet ir labai pavojinga situacija. Netinkamai sustatyti automobiliai trukdo ne tik kitiems eismo dalyviams, jie taip pat blokuoja pravažiavimą gaisrinės, policijos, greitosios pagalbos bei kitų tarnybų automobiliams.
Parkavimas gatvėse
Dažnai galima matyt kaip vairuotojai pažeidžia KET taisykles sustodami neleistinoje vietoje. Dažniausiai šią tendenciją galima stebėti miestų centruose ar senamiesčiuose, kur sustojimo vietos yra labai ribotos. Deja, nemaža dalis vairuotojų piktnaudžiauja naudodami avarinį signalą ir sustoja ten, kur tai draudžia kelio ženklai. Taip dažnai susidaro spūstys ir kyla didelis kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas. Be to, blokuojamas kelias tarnyboms. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai sustoti tiesiog būtina, tačiau dažniausiai vairuotojai paiso savo asmeninių interesų. Dažnai galime pamatyti ir tiesiog ant šaligatvių priparkuotus automobilius ar užblokuotus pravažiavimus. Prieš statant automobilį reikia atkreipti dėmesį į horizontalųjį ženklinimą ir kelio ženklus bei atsiminti, kad sustoti draudžiama ant dviračių takų, skiriamosiose, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, estakadų ir viadukų ar po jais, taip pat tuneliuose, nebent kelio ženklai nurodo kitaip.
Atstumų nepaisymas
Taip pat galima matyti, kaip vairuotojai nepaiso atstumų parkuodami savo automobilius. Vienas iš pavojingų pavyzdžių, automobilio statymas prie sankryžos ar pėsčiųjų perėjos. KET nurodo, kad minimalus atstumas privalo būti ne mažiau kaip 5 metrai iki sankryžos ar pėsčiųjų perėjos, o esant po vieną kiekvienos krypties eismo juostą 5 metrų atstumas turi būti ir iki, ir po. Nesilaikant šių taisyklių padidėja nelaimingų atvejų rizika, kadangi tiek vairuotojo, ties pėsčiojo matomumo laukai gerokai sumažėja ir jie gali nepastebėti vienas kito. Tai ypač pavojinga prie vaikų darželių, mokyklų ar zonose, kur yra vaikai, kadangi jų matomumo laukas yra dar mažesnis, o vairuotojui sunkiau pastebėti už stovinčio automobilio vaiką. Be to, tokiose situacijose didėja susitrenkimo rizika, kadangi staiga pastebėjus pėstįjį vairuotojas neišvengiamai bus priverstas staigiai stabdyti, o automobilis iš galo gali atsitrenkti į priešais esantį automobilį.
Iškylavimas
Artėjant vasaros sezonui vairuotojai yra labiau linkę nusižengti KET taisyklėms kai kalba užeina apie poilsį gamtoje. Daugelis išvyksta iš miesto iškylauti ir pamiršta, kad automobilius draudžiama statyti prie vandens telkinių arčiau nei 25 metrų atstumu. Taisyklės numato ne tik žmonių saugumą, bet ir gamtos tausojimą. Vykdami iškylauti būkite sąmoningi ir statykite automobilius tam skirtose vietose ar bent jau laikydamiesi saugomų teritorijų įstatymo nustatyto leidžiamo atstumo.
Parkingo kainos
Miestuose atsiranda vis daugiau stovėjimo aikštelių, kur saugiai ir be rūpesčių galima palikti savo automobilį ir nesibaiminti, kad jis sukels kažkam nepatogumų ar užtrauks jums piniginę baudą. Tačiau dažnai vairuotojai renkasi pažeisti KET taisykles, kadangi kainos už stovėjimą tam skirtoje aikštelėje neretai būna labai didelis. Tai ypač aktualu kai kalba užeina apie miesto centrą. Kaip bebūtų gaila, ne kiekvienas vairuotojas yra pasirengęs mokėti gana apvalią sumą už stovėjimą, todėl ieškoma kitų alternatyvų. Deja, keisti parkingo kainų mes negalime, tačiau siūlome rinktis viešąjį transportą ar kooperuotis su kitais žmonėmis vykstant į vietas, kur stovėjimas yra ribotas. Bet kokiu atveju, mokestis už viešojo transporto bilietėlį ar parkingą yra kur kas mažesnis nei bauda už stovėjimą tą draudžiančioje vietoje.
Iš pateiktų pavyzdžių matome, kad ne visada ir ne visur yra sudarytos tinkamos sąlygos patogiam ir KET atitinkančiam automobilio parkavimui. Tą puikiai iliustruoja situacijos daugiabučių kiemuose ar vietose, kur parkingo vietos yra labai ribotos. Tačiau didžiausia problema yra pačių vairuotojų taisyklių nepaisymas. Netinkamas automobilio statymas tam skirtose vietose, nepagarba kitų eismo dalyvių atžvilgiu, etikos ir žmogiškumo principų stoka, kelių eismo ženklų ignoravimas ir sustojimas tą draudžiančiose vietose yra pagrindiniai Lietuvos vairuotojų pažeidimai. Už automobilio statymą tam neskirtose ar eismui trukdančiose vietose skirtos baudos gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Vis dėlto, laikytis parkavimosi kultūros turėtų skatinti ne galimos piniginės baudos, bet siekis būti adekvačiu eismo dalyviu. Mes tikimės, kad mūsų skaitytojai yra sąmoningi vairuotojai ir laikosi visų nustatytų KET taisyklių. Visada atsiminkite, kad tik taisyklių laikymasis ir kultūra kelyje užtikrina saugumą ir komfortą, tad gerbkime vieni kitus ir gamtos išteklius.
Komentuoti