Šildymas / vėdinimas priežiūros instrukcijos ir remonto patarimai

Automobilio šildymo sistema nustoja veikti, jei sugenda bent viena iš jos sudedamųjų dalių. Naudojant nekokybišką aušinimo skystį, termostatas gali užstrigti. Dėl netinkamos laidų instaliacijos, ŠVOK valdymo blokas ir relė gali perdegti. Laikui bėgant, šildymo vamzdžiai ir radiatoriai gali prarasti sandarumą, o tai lemia aušinimo skysčio nutekėjimą ir įtakoja sistemos vėdinimą. Užsikimšę oro kanalai, blogas salono filtras arba apgadinti atvartai ar pūstuvas lemia tai, kad į keleivių salono skyrių patenka mažiau šilto oro. Užstrigęs vandens siurblys nebegali toliau cirkuliuoti aušinimo skysčio.

Automobilio šildymo sistemos veikimas tiesiogiai priklauso nuo variklio aušinimo sistemos veikimo. Aušinimo skystis cirkuliuoja per jos radiatorių ir vamzdžius. Vandens siurblys, kuris yra varomas diržo, atsakingas už jo tiekimą. Diržas pradeda judėti tik tada, kai variklis pradeda veikti. Norėdami pašildyti aušinimo skystį ir tiekti jį į šildytuvo radiatorių, variklis turi pasiekti darbinę temperatūrą. Norint pašildyti aušinimo skystį ir tiekti jį į šildymo radiatorių, variklis turi pasiekti darbinę temperatūrą. Ventiliatoriui pučiant šaltą orą per radiatorių jis yra pašildomas prieš patenkant į keleivių saloną.

Didelių transporto priemonių įšilimas užtrunka daugiau laiko nei kompaktiškų. Daugiau laiko prireikia tiek variklio, tiek ir keleivių skyriaus šildymui esant žemesnei nei nulio temperatūrai. Dėl mažų degalų sąnaudų dyzeliniai varikliai pasiekia ilgiau nei benzininiai. Dėl mažų dyzelinių variklių degalų sąnaudų, jiems pasiekti darbinę temperatūrą užtrunka ilgiau nei benzininiams. Atitinkamai dyzelinių automobilių salonas šaltas išlieka ilgiau. Kai kurių elektrinių transporto priemonių šildymo sistema veikia nelabai efektyviai, dėl mažos termoelektrinio šildymo galios.