Terminą automobilio stabdymo kelias turbūt yra girdėję daugelis žmonių dar mokykloje ir tikrai yra girdėję visi vairuotojai, kadangi ši tema yra viena iš vairavimo pamokų dalių. Tai ne veltui yra įtraukiama į vairavimo kursų programą, juk teisingas stabdymo kelio supratimas ir gebėjimas įvertinti praktinėmis aplinkybėmis yra išties svarbus vairavimo saugumui.
Taigi, kas yra tas automobilio stabdymo kelias? Stabdymo kelias – tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą, iki visiško transporto priemonės sustojimo. Pagal šį rodiklį taip pat nustatomas automobilio saugumas. Su šiuo terminu glaudžiai susijusios ir dvi kitos sampratos – sustojimo kelias, kas nurodo atstumą, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį, iki visiško automobilio sustojimo; ir reakcijos laikas, kas reiškia atstumą, kurį automobilis nuvažiuoja nuo tos akimirkos, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki stabdžių pedalo paspaudimo.
Automobilio stabdymo kelio formulė
Stabdymo kelio apskaičiavimui yra sukurtos kelios formulės, naudojamos priklausomai nuo teorinių aplinkybių. Žinoma, jų rezultatas parodo tik vidutinę reikšmę, kadangi realiomis sąlygomis viskas gali įvykti visiškai kitaip, be to, ir sąlygos gali būti nestandartinės. Pavyzdžiui, norint apskaičiuoti koks būtų stabdymo kelias atliekant švelnų stabdymą vidutiniu greičiu, naudojama tokia formulė:
(Greitis km/h / 10) * (Greitis km/h / 10) = Stabdymo kelias metrais
Tarkime, mieste važiuojate standartiniu maksimaliai leidžiamu 50 km/h greičiu ir pamatote, kad artėja kliūtis, vidutinis stabdymo kelias būtų 25 metrai. Tačiau avarinėmis sąlygomis ši reikšmė vėl pasikeistų, kadangi stabdymas būtų staigesnis. Tokiais atvejais būtų naudojama šį formulė:
(Greitis km/h / 10) * (Greitis km/h / 10) / 2 = Stabdymo kelias metrais
Pasinaudojant tuo pačiu anksčiau minėtu pavyzdžiu su 50 km/h greičiu, avarinio stabdymo atveju, kai prireikia staigiai sustabdyti automobilį, stabdymo kelias būtų apie 12,5 metro. Panašūs paskaičiavimai tikriausiai geriausiai ir taikytini miesto ribose, kadangi ten lengviau numatyti vairuotojų greitį (t.y. maždaug 50 km/h). Todėl verta įsiminti šias vertes, jeigu dažnai važinėjate mieste, kad prireikus galėtumėte įvertinti, kokį saugų atstumą išlaikyti.
Tikslesnio stabdymo kelio apskaičiavimas
Naudojant anksčiau minėtą formulę yra viena trūkumas – joje neįtraukiamas žmogiškasis faktorius, t.y. vairuotojo reakcijos laikas į pastebėtą kliūtį. Visi puikiai žinome, kad net ir turint itin greitą reakciją, ji vis tiek pareikalaus kažkiek laiko, o kiekviena sekundės dalelė padidina bendrą automobilio stabdymo kelią. Vidutiniam vairuotojo reakcijos laiko apskaičiavimui naudojama tokia formulė:
(Greitis km/h / 10) * 3 = atstumas, nuvažiuojamas per reakcijai reikiamą laiką
Taigi, paimkime tą pačią situaciją su vidutiniu 50 km/h greičiu ir sklandžiu stabdymu iš anksto pamačius kliūtį. Kol vairuotojas priims sprendimą, automobilius nuvažiuos 15 metrų. Toliau šią vertę sudedami su anksčiau gautu tikrojo stabdymo kelio rezultatu ir matome, kad tokioje situacijoje bendras sustojimo kelias siektų 40 metrų. Vėlgi, ši vertė gali kisti priklausomai nuo konkretaus žmogaus reakcijos greičio, tačiau toks skaičiavimas leidžia susidaryti geresnį supratimą apie galimą situaciją.
Kas turi įtakos bendram automobilio stabdymo keliui
Bendram automobilio stabdymo keliui įtakos turi daugybė veiksnių, apie kuriuos, galbūt, net visada pagalvojame, kai kalbame apie saugumą kelyje. Štai keli pagrindiniai dalykai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį vairuojant:
- Automobilio pagreitis. Čia labai svarbu prisiminti, kad stabdymo kelias didėja neproporcingai automobilio greičiui. Pavyzdžiui, jei jūs padvigubinate automobilio greitį, jo stabdymo kelias padidės net keturis (!) kartus. Tai lemia ir vairuotojo reakcijos laikos, kuris, savo ruožtu, priklauso ir nuo tokių veiksnių, kaip vairuotojo sveikatos būklė, vairavimo patirtis, ar prieš vairuojant buvo vartojami kokie nors vaistai ir pan. Reakcijos laiką smarkiai padidinti gali ir tokie dalykai, kaip dėmesio išsiblaškymas dėl pokalbio telefonu arba kartu važiuojančiais keleiviais.
- Kelio dangos būklė. Tikriausiai tai vienas iš akivaizdžiausių dalykų, tačiau jį taip pat būtina paminėti. Stabdymo kelias gali padidėti važiuojant šlapiu ir apledėjusiu keliu, taip pat reikėtų būtų atsargiems rudenį važiuojant per nukritusius lapus, kurie sušlapę tampa ypatingai slidūs, arba pravažiuojant pro didesnes balas, dėl kurių gali nutikti akvaplanavimo reiškinys.
- Automobilio stabdžių sistemos ir kitų komponentų būklė. Mes niekada nepavargsime kartoti, kad reikėtų vairuoti tik visiškai techniškai tvarką automobilį, kadangi tik tokiu atveju bus užtikrinamas maksimalus saugumas. Reikia laiku atlikti planinę techninę priežiūrą ir diagnostiką, ypatingą dėmesį skiriant stabdžių sistemai. Laiku nepastebėjus stabdžių diskų ar kaladėlių nusidėvėjimo galima pakliūti į rimtą eismo įvykį ir sužaloti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius.
- Padangų kokybė ir būklė. Padangų gumos mišinio kokybė ir sudėtis turi ganėtinai juntamą poveikį stabdymo keliui, pavyzdžiui, minkštesnės padangos užtikrins geresnį sukibimą su keliu. Ne ką mažiau svarbus ir protektoriaus gylis, todėl visada stebėkite savo padangų būklę. Jei protektoriaus gylis bus per mažas, vanduo nebus efektyviai šalinamas važiuojant šlapiu keliu, dėl ko automobilis gali prarasti sukibimą su kelio danga. Taip pat reikėtų nepamiršti periodiškai tikrinti slėgį padangose. Tik gamintojo nurodomas optimalus padangų slėgis užtikrins efektyviausią sukibimą ir stabdymą. Be to, kai palaikomas optimalus slėgis padangos nusidėvi lėčiau.
- Vairuotojo koncentracija. Tai vienas iš subjektyvesnių dalykų, tačiau jis taip pat yra svarbus. Idealioje situacijoje, vairuotojas neturėtų atitraukti savo dėmesio nuo kelio ir automobilio vairavimo, kadangi nuo to priklauso visų eismo dalyvių saugumas. Tačiau, kaip žinome, to toli gražu ne visada yra laikomasi. Visgi, reikėtų pasistengti už vairo neatlikti pašalinių veiksmų, pavyzdžiui, nesinaudoti mobiliuoju telefonu (geriau ir saugiau įsigyti laisvų rankų įrangą), nevalgyti, nerūkyti (tai reikėtų atlikti prieš ar po kelionės) ir pan.
Visi aukščiau išvardinti veiksniai prisideda prie bendro automobilio stabdymo kelio. Tik idealiu atveju – kai visi automobilio komponentai yra tvarkingi, vairuotojas nesiblaško į pašalinius dalykus, neviršija greičio ir t.t. – galima užtikrinti anksčiau formulėje minėtą stabdymo kelią. Bet kokie pašaliniai veiksniai, kiekviena papildoma sekundė smarkai prailgina transporto priemonės stabdymo kelią, o tai gali privesti prie eismo įvykio.
Taigi, vieni geriausių būdų užtikrinti, kad stabdymo kelias būtų kuo trumpesnis, yra neatitraukti dėmesio nuo situacijos kelyje, įvertinti oro sąlygas ir kelio dangos būklę, periodiškai tikrinti stabdžių sistemos būklę. Būtent tai padės užtikrinti maksimalų įmanomą saugumą sau ir aplinkiniams.
Komentuoti