Tikriausiai visiems, tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems vairuotojams yra žinoma, kad antifrizas, kitaip vadinamas aušinimo skysčiu, yra būtinas sklandžiam automobilio darbui. Dažnai šios dvi medžiagos yra vartojamos pavadinti tam pačiam produktui, tačiau iš tikro tai yra dvi panašios medžiagos. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime kas yra antifrizas ir kam jis reikalingas, kas yra aušinimo skystis ir kam jis reikalingas, kokios yra aušinimo skysčių rūšys ir kaip pasirinkti tinkamą jūsų transporto priemonei, kas nutiktų naudojant netinkamą gaminį arba išvis jo nenaudojant, kokios yra aušinimo skysčio dingimo priežastys, kada laikas jį keisti, kokia yra jo virimo temperatūra.
Antifrizas
Antifrizas, tai medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą ir didinanti vandens virimo temperatūrą. Antifrizas yra būtina sudedamoji aušinimo skysčio dalis, neleidžianti vandeniui užšalti ir padedanti išvengti vandens perkaitimo net esant ekstremaliai temperaturai. Antifrizas su vandeniu įprastai maišomas santykiu 50:50, kadangi tai užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros, antifrizą su vandeniu galima maišyti ir kitokiomis proporcijomis, pavyzdžiui 60:40. Tokiu būdu užšalimo temperatūra bus mažesnė, tačiau tai neužtikrina sklandaus variklio aušinimo darbo.
Aušinimo skystis
Antifrizu dažnai vadinamas ir paruoštas mišinys, kurio užšalimo temperatūra žemesnė negu vandens. Paprastai tariant, aušinimo skystį sudaro specialiai apdorotas vanduo ir antifrizas. Parduotuvėse galima įsigyti jau paruoštą mišinį, tačiau koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skystis turi pasižymėti trimis svarbiausiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.
Virimo temperatūra neturi būti žemesnė 107°C, užšalimo temperatūra neturi viršyti – 35°C, o nuo korozijos pažeidimų saugo tinkamas antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė.
Kai variklis veikia esant aukštai oro temperatūrai, temperatūra variklyje gali pasidaryti per didelė. Vandens siurblio pagalba aušinimo skystis cirkuliuoja per variklį ir radiatorių, kur šiluma išsklaidoma į aplinką.
Esant žemai oro temperatūrai skystis saugo variklį nuo užšalimo. Jei aušinimo sistemoje naudotume tik vandenį, oro temperatūrai nukritus iki nulio laipsnių ar žemiau, vanduo užšaltų.
Dažnai šį produktą renkamasi pagal spalvą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tarptautinius klasifikavimo standartus, nurodytus ant etiketės. Visų aušinimo skysčių pagrindą sudaro propilenglikolis arba etilenglikolis ir vanduo. Kadangi glikolis yra bespalvis, į skystį gamintojas įmaišo dažiklį, kad atskirtų savo produktus pagal juose esančius komponentus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingų gamintojų produkcija gali būti skirtingų spalvų ir pasižymėti skirtingomis savybėmis.
Aušinimo skystis pilamas į balkšvą talpą po kapotu. Kai kuriose senesniu modelių transporto priemonėse nėra šio bakelio, tokiu atveju jis pilamas į radiatorių.
Skysčiai yra skirstomi į kelias rūšis, kurių negalima maišyti: neorganinių rūgščių technologija (IAT), organinių rūgščių technologija (OAT) ir hibridinių organinių rūgščių technologija (HOAT). HOAT skirstomi į porūšius: standartinis HOAT, Silikatais Pagerinta Hibridinių Organinių Rūgščių Technologija (SHOAT), Silikatais Pagerintos Organinių Rūgščių Technologija (SOAT), Organinių Fosfatų Rūgščių Technologijos (POAT).
Jie yra dažnai klasifikuojami pagal Volkswagen parengtą VW TL 774 standartą. Skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus nurodo G11, G12, G12++, G13.
G11
Šio tipo aušinimo skystis turėtų būti žalios spalvos, bet pasitaiko taip pat mėlynos, ar geltonos. Kaip jau minėta aukščiau, spalva neturi nieko bendro su produkto savybėmis. Šio skysčio pagrindą sudaro neorganinių rūgščių druskos. G11 yra pigiausias, dabartinėje rinkoje jis laikomas pasenusiu ir yra tinkamiausias automobiliams pagamintiems iki 1997 m. Tokį antifrizą rekomenduojama keisti kas 1–3 metus, kadangi jis greit praranda savo savybes. Taip pat jo virimo temperatūra yra per žema šiuolaikiniams automobiliams.
G12 ir G12+
Šie skysčiai sudėtimi yra labai panašūs. Jie pagaminti organinių karboksirūgščių pagrindu ir dažniausiai yra raudonos spalvos. G12 Atitinka standartą VW TL 774 D, o G12+ atitinka VW TL 774 F. Tinkamiausi automobiliams pagamintiems nuo 1996 metų. Keisti reikia kas penkerius metus, kadangi jiei priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai.
G12++
Tai yra dar viena G12 atmaina, tačiau sudėtyje yra organiniai inhibitoriai ir silicio junginiai. Skysčio spalva yra violetinė ir tinka automobiliams pagamintiems nuo 2005 metų. Keisti taip pat rekomenduojama kas penkerius metus. Jo virimo temperatūra yra aukštesnė nei kitų G12 skysčių kategorijos.
G13
Naujausios kartos produktas. Šis skystis pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip G12++, tačiau yra draugiškesnis aplinkai, nes jo sudėtyje yra glicerino. Glicerinas yra organinė netoksiška medžiaga. G13 yra violetinės spalvos ir tinkamiausias naujiems, pagamintiems nuo 2008 metų, arba nedidelės ridos automobiliams. Šis skystis taip pat pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Svarbu laikytis visų gamintojo nurodytų instrukcijų ir laiku keisti aušinimo skystį. Laikui bėgant medžiagos slopinančios koroziją praranda savo efektyvumą, o skysčio rūgštingumas ima didėti jam reaguojant su variklio metaliniais komponentais, dėl ko variklyje, ant termostato, vandens siurblio ir radiatoriaus ima kauptis apnašos. Jei įsigijote ne naują automobilį ir nežinote kada reikėtų jį keisti, patartina tai padaryti nedelsiant.
Kiekvienas aušinimo skystis yra pritaikytas tam tikram automobiliui, o tiksliau, metalo tipui. Skirtinguose produktuose esantys komponentai gali skirtingai reaguoti su metalais, todėl svarbu naudoti tinkamą ir nemaišyti jų tarpusavyje. Jei vis dėlto buvo panaudotas netinkamas produktas, praplaukite aušinimo sistemą ir pripilkite tinkamo skysčio. Jei tokios galimybės nėra arba aušinimo sistemą reikia papildyti nedaug, apie 100-300 mililitrų, galima įpilti distiliuoto vandens. Jei aušinimo skystis pratekėjo arba reikia įpilti didesnį jo kiekį, patartina pakeisti visą skystį.
Jei naudojamo produkto spalva pakito, išbluko arba skystis pasidarė rudos spalvos, būtina praplauti aušinimo sistemą. Spalvos pakitimas signalizuoja apie pasibaigusį galiojimo laiką, variklio perkaitimą ir susidariusias apnašas bei nuosedas. Tai reiškia, kad skystis neatlieka savo funkcijos ir būtina jį keisti.
Pasitaiko atvejų, kai aušinimo skystis dingsta iš sistemos. Tai rimtas gedimas galintis sukelti variklio gedimą. Signalai, nurodantys, kad aušinimo sistemoje yra gedimų: įsijungusi prietaisų skydelio lemputė; skysčio trūkumas išsiplėtimo inde; skysčio pėdsakai po automobiliu, po radiatoriumi, viršutinėje variklio apsaugo dalyje, drėgni aušinimo skysčio vamzdeliai, ypač sujungimų vietose; aušinimo skysčio temperatūros padidėjimas; garavimas iš po variklio dangčio, automobiliui važiuojant nuolat dirbantis radiatoriaus ventiliatorius. Svarbu kuo skubiau išsiaiškinti gedimo priežastį ir ją sutvarkyti.
Taigi galima daryti išvadą, kad svarbu domėtis rinkoje esančiais produktais, jei planuojate pirkti jau paruoštą gaminį, ir pasirinkti tinkamą jūsų automobiliui. Patartina nemaišyti skirtingus skysčius, kadangi dėl skirtingos sudėties priedai juose gali reaguoti tarpusavyje ir tai gali pakenkti automobiliui. Taip pat patartina nemaišyti skirtingų gamintojų produktų, kadangi jie gali skirtis sudėtimi net jei ir yra priskirti tam pačiam tipui. Laiku keiskite aušinimo skystį ir visada tikrinkite jo lygį. Nenumokite ranka į ženklus, nurodančius apie galimas problemas aušinimo sistemoje, kadangi gali atsirasti rimtų gedimų variklyje.
Komentuoti